Lakas – skysta medžiaga, kuri užtepta ant pagrindo sudaro kietą, skaidrią plėvelę su apsauginėmis, dekoratyvinėmis arba specialiomis techninėmis savybėmis. Plėvelė gali būti blizgi, pusiau blizgi arba matinė. Lakas yra skysta medžiaga, o ant pagrindo užteptam lakui sustingus susidaro lako danga.

Tradiciniai lakai daromi iš džiūstančiųjų aliejų, dervų ir tirpiklio. Lako danga paprastai būna blizgi, tačiau yra lakų, kurie sudaro pusiau blizgias ar matines dangas. Lakai yra skaidrus, bespalviai ar silpnos spalvos, į jų sudėtį neįeina pigmentai, tuo jie skiriasi su dažų, kurių sudėtyje būna pigmentų ir kurių sudarytos dangos paprastai būna nepermatomos. Medieną dažnai lakuoja po to, kai ją padengia beicu.

Beicas dažniausiai naudojamas norint pakeisti medienos spalvą, paprastai siekiant jai suteikti kitos rūšies medienos išvaizdą. Beicas nesudaro medienos paviršiuje plėvelės, kaip kad tą daro dažai. Beicas įsiskverbia į medieną ir nudažo ją tiek, kiek įsigeria. Dėl tokio spalvinimo būdo beicai, skirtingai nei dažai, nepaslepia medienos faktūros. Neretai beicai suteikia medienai atsparumo. Tokių beicų tirpikliai dažniausiai būna alkoholiai ar aliejai. Bespalviai beicai paprastai būna būtent apsauginiai.